Entries from Vasaris 2008 ↓

Yra išleistas toks nuotraukų albumas pavadinimu Neregėta Lietuva, su gražiausiais Lietuvos vaizdais ir vaizdeliais. Kainuoja jis nei daug nei mažai (šiaip tai daug) – 250lt. Šiandien jį nuskanuotą bendradarbis įmetė į vietinį ftp ir visi iš ryto peržiūrinėjom. Imagine my surprise, kai bescrollindamas per tas awesum fotkes radau savo buvusį rajoną – net mano langai matosi !

(Paklikinus matosi didesnis)

Šiaip jau kai pragyvenau ten n metų, tai nepasakyčiau, kad ten kažkuo ypatingai graži vieta, bet iš dangaus visai kūl atrodo. Ir jūra taip arti.

Šitas topic’as jokiu būdu ne rasistinis teiginys, o tiesiog fakto konstatavimas. Ką tik pasižiūrėjęs dar vieną LKL dėjimų konkursą, tik dar labiau tuo įsitikinau. Didžiausia lietuvos krepšinio viltis, sėkmingai žlugdoma ant Grigo suolelio, Kalnietis, žadėjo sugalvot kažką įspūdingo ir nematyto. Kas gavos ? Visuose iki šiol vykusiuose konkursuose matyti dėjimai: pašokus iš toliau, 180, per klyną (kuris net iš trijų kartų nepavyko, lol), etc. Su šaliku dėjimas tai iš vis pravalas, ale Sireikai ir co. įspūdį kažkodėl nerealų paliko.
Šiaip ir konkursas nevykusiai suorganizuotas – kur matyta, kad žaidėjai turi dėti tris kartus iš eilės. Matėsi, kad padusdavo ant galo.

O vat kai pasižiūri, žmogus, į NBA juodčkių skraidymus, tai baisu net daros. E.g. šiųmetis laimėtojas, Howard’as, man asmeniškai kažkoks antžmogis atrodo – mano metų bičas, o jau taip skraido. Čia ir čia yra keletas pavyzdžių.

O šiaip, pvz., tritaškius mėtant, mes pasirodo dar geresni už NBA cirką – klaipėdietis Runkauskas šiandien net NBA rekordą pagerino :)

Tarkim, nežinau, kaip kitiems, bet mane labai nervina, kai gatvėj ar kitoj viešoj vietoj pristoja visokie neaiškios kilmės individai ir pradeda regzti pokalbius. Ir bent jau man tas nutinka santykinai dažnai. Kas dar blogiau, 90% tokių individų bando regzti pokalbį rusiškai. Anksčiau dar bandydavau suregzt kokį sakinį rusiškai, ale dabar nesivaržydamas sakau, kad nesuprantu ir bandau eit šalin.
Pokalbiai būna įvairūs, pradedant nuo klasikinių “a etot jedit da konarskio ?”, baigiant intelektualiom diskusijom viešajame transporte su šiek tiek apgirtusiais žmonėm:

- Ja hočiu domoj.
- Mmm.. gerai (!?)
(žiūri į mane kelias minutes, tada nuvirsta ir toliau žiūri į mane sėdėdamas ant žemės)
- Ja tibia zapomniu bandiuga …

Vienas iš geresnių buvo vakar. Stoviu sau stotelėj ir kažkoks diedas šaukia man, tipo kad padėčiau nulipt nuo laiptelio. Nu okay, padėjau, jau pradedu eit savo reikalais ir jis man vėl kažką sako. Rusiškai nieko nebandžiau net suprast – galvojau, kad padėkojo man ar whatever, bet kai lietuviškai prabilo, tai jau topas buvo – reikalaujančiu balsu sako:

- Ar du litai bus ?

wtf !? Nebus ble.
Žodžiu, tokie vat reikalai.