Entries from Spalis 2007 ↓

Vat kas gaunas, jei įdedi skalbti raudoną maikę su baltais skalbiniais (as in šita maikė, kuri anksčiau buvo balta kaip blendamediniai dantys):

Mane pažįstantys ar įdėmiau skaitantys šitą blogą žino, kad esu kebabų mėgėjas. Ypač mėgstu skanius kebabus (d’oh), o skaniausi yra oranžiniai kebabai. Toks pavadinimas kilęs nuo Oranžinio Baro, kuris bazuojasi penktam VCUP’o aukšte. Nebuvusiems rekomenduoju pabandyt.

Tas join’tas man labai patinka – kadangi artimoj stotelėj dažnai persėdu važiuodamas namo, tai karts nuo karto nesusilaikau ir užeinu po darbo. Kuo jis man patinka:

• Priešingai nei visos kitos kebabinės, tai yra baras – priimamas užsakymas, lauki, prašai sąskaitos ir t.t.
• Kadangi tai yra baras, gali būti tikras, kad kebabas bus top (arba beveik) quality shit, priešingai nei valgydamas pas kokį plaukuotą turką, kur musės skraido
• Tai yra apskritai nereali vieta barui – pro langus atsiveria geras vaizdas į Nerį ir baltąjį tiltą
• Ten dirba gražiausios padavėjos iš visų restoranų/barų/kavinių, kiek man yra tekę matyti, plius turi gražias uniformas
• Na ir žinoma, dieviško skonio kebabai, tokių niekur kitur nerasi

Vis dėlto, šito kebabų tinklo masteriai pastoviai sugalvoja, kaip mane sunervint, kad permąstyčiau ėjimą pas juos. E.g.:

• Viena po kitos uždaro kitas mažesnes savo kebabines (rašiau čia)
• Kebabų kainos yra per didelės, i mean, 10 lt už kebabą yra per daug
• Ne tik kad jie brangūs, bet jie ir per maži – iš vieno normaliai pavalgyti imho tiesiog neįmanoma. Be to, pastaruoju metu daros vis mažesni
• Oranžiniam bare aptarnavimas yra tiesiog tragiškas: kartais prieina po kokių 15 min., kartais sąskaitą atneša po 15 min. Laukti kebabo reikia irgi labai ilgai, dažnai iki 20 min., c’mon, negi sunku daugiau aparatų pasistatyti, gi uždarėt kitas užeigas, turėjo atlikti. O pastaruoju metu iš vis nesąmonės dedas – paskutinius du kartus gavau ne tą, ką užsisakiau. Nors nelabai man buvo skirtumas, bet faktas yra faktas. Nežinau, ar tas žioplumas kaip nors koreliuojas su faktu, kad padavėjos visos gražios :)

Nepaisant viso šito, žmonės pas juos eina. Ir aš einu ir turbūt eisiu, nes jų kebabams atsispirti tiesiog neįmanoma. Turint tai omeny, imho, jų masteriai galėtų daugiau biznio iš šito fakto išspausti, bo dabar turbūt ant skurdo ribos laikos, jei uždarinėja užeigas viena po kitos. Jei mane skaito susiję asmenys, mano pasiūlymai būtų:

• Pavarijuot kebabų dydžiais, i.e. vidutinis ir didelis. Tuo pačiu biški atpigint
• Didint kepimo pajėgas, bo bilekiek laukt tų kelių kasnių biški juokinga
• Investuot biški į personalo apmokymą

Jei sugebėtų jie šituos punkus įgyvendint, imho, galėtų prasukt čili picos lygio frašizą. Bent jau man taip atrodo.

O HAI! Šiandien grupiokas iš štatų parvežė dovanų (nu tiesa, susimokėt reikėjo, bet neesmė):

Tai būtų mano pirma angliška IT tematikos knyga. Ir apskritai, nebeatsimenu, kada popierinę knygą apie IT skaičiau – turbūt vaikystėj Blonskio C++ pagrindus ar pan., kai dar buvau jaunas ir naivus. Anyways, skaityt popierių nepalyginamai geresnis jausmas.
Kitas šiandienos įsimintinesnis įvykis – buvu paprašytas peržiūrėti CV ir pasakyti savo nuomonę – pasijutau pagerbtas :>