Entries from Vasaris 2006 ↓

Sėdėjau ir pagalvojau: “aš ką, stipendijos negaunu !?” ir nusipirkau iPod nano.

Planavau imti 1Gb, bet tokio niekur nėra ir neaišku, kada bus. Liko du optionai: primest šimtą ir paimt 2Gb, arba nieko nedaryt. Kad ir kaip gaila buvo pinigų, bet pasirinkau pirmą – vis dėlto kasdienio naudojimo daiktas ir šiaip gražus :>

Galėčiau dabar gamindamasis valgyt muzikos klausyt, jei tik būtų iš ko valgyt pirkt :>

Čia toks mokslinio pobūdžio postas. Šiandien per lietuvių kalbos kultūros paskaitą kažkaip įsišnekėjom apie tai, kad Vilniečiai nesupranta Klaipėdietiško žargono. Taigi, sukūriau trumpą pasakėlę, kurios Vilniečiai neturėtų suprasti:

Nors ir buvo dubakas, jis nusprendė nuvaryti iki lariokio – buvo varkė. Susitvarkęs pričioskę, užsidėjęs cepą ir užsimetęs kožą jis išėjo. Padjiezde parūkęs, sėdo į tačkę ir davęs ant struškių išvyko.

Prasmės čia nelabai yra, bet būtų malonu pamatyt, kaip Vilniečiai, ar šiaip nuo to krašto žmonės, verčia tokį tekstuką :>

Taigi, blog’as apleistas, nieko nerašau, nes iš esmės nėra ko ir rašyti. Pastarąją savaitę non-stop žiūrėjau visų n+1 kartų išgirtą lost’ą. Pažiūrėjau vieną seriją – nu nieko, įmanoma žiūrėt. Pažiūrėjau antrą – nu tai visai cool. Pažiūrėjau trečią – jėga, reikia dar. Tai vat iki šiol bandau tvardytis ir taupyt serijas. O visiems tiems, kas dar nematė, noriu pasakyt: nežiūrėkit – neis sustot.
Šiaip aš negalvojau, kad tas serialas bus toks baisus: šiurpina tie visi medicininiai dalykai, kaipo lūžusios kojos atstatymas į vietą ir pan. (kas per žmonės studijuoja mediciną?) ir šiurpina tie visi x-failai, kurie ten dedas. Šiandien vieną tokią sceną bežiūrint (kaip palapinėj pasirodo tas vaikas ir kažką sumurma reversed speech’u (nežinau kodėl, bet man reversed speech’as yra labai baisus dalykas)) perdegė lemputė ir negana to dar sugebėjo nukrist ant žemės (nuo lubų) ir nesudužti. Nežinau, čia ženklas gal koks :>
Nu žodžiu, kaip jau sakiau, neturiu ko daugiau pasakyti: šeima, ūkis tvarkoj, sekas gerai, viskas tvarkoj. Tai turbūt tiek.

Taigi, prasidėjo. Ta proga ir išliesiu susikaupusias nuoskaudas/pastabas/džiaugsmus. Nu visų pirma, buvau jau pasiilgęs mokslų (tikrai), esu, matyt, labai jau žingeidus. Tačiau nuotaiką sugadino semestro tvarkaraštis – didesnis gaidys, vargu ar begalėjo būt. Pirmadienį – trečiadienį, tai paskaitos maždaug nuo 8 iki 7. Kurią tais dieną ir keturių valandų langas įsipaišė. Penktadienis būtų kas antras laisvas, bet dėl mano pavardės taip nebus, o bus po paskaitą kiekvieną penktadienį.
Dalykai dėstomi .. nu kažinau. Vos ne kasdien po kokią elektroniką bus, čia aišku nėra blogai. Blogai yra, kad nebeliko matematikos :( Šitoj vietoj, turbūt visas fakultetas man griežtai paprieštarautų, nes dėl jos koks ketvirtadalis liko su skolom, bet man tai buvo mėgstamiausias dalykas :>
Taigi, toliau. Po pusės metų, nukabino mano nuotrauką nuo stendo – pakabino eiles. Nu bet jokios naudos kaip ir nebuvo iš jos, tik vienas dėstytojas atpažino. Tikiuos dabar nesugalvos vėl daryt tos lentos, bo kažkaip keista save kasdien matyt.
Nu ir paskutinė pastaba: keistai jaučiuos ir keistai į mane žiūri, kai fizfak’o foje skaitau Šekspyrą – kažin kodėl ? :/

Nesenai kažko ieškojau tarp visokių senų sąsiuvinių ir netyčiom užtikau daug savo penktos klasės ir dar senesnių užrašų :) Nu o radau tai visokio velnio, padarykim apžvalgėlę.

—

Kai buvau mažas labai mane žavėjo visokia technika, kaipo ginklai, tankai, lėktuvai, robotai ir t.t. – standartiniai dalykai. Pasirodo jau tada turėjau tvirtas politines pažiūras ir netgi išpranašavau rugsėjo 11′ąją.

O čia, matyt, palikau mįslę sau, bet įmint nesugebu. Any ideas ?

Vėliau, turbūt, apramino tokios mokyklinės disciplinos, kaip tikyba. Tada man visai patiko netgi.

Vėliau – penkta klasė. Krito į akį mano to meto pažymiai – čia jau buvo dešimtbalė sistema. Blogiausius pažymius rinkausi iš matematikos – dalyko, kurį dabar turbūt geriausiai moku :>

Taip pat, spėju, kad tada pradėjau domėtis rap’u – buvau nerealus Onyx gerbėjas. Na ir kas, kad jų muzikos išgirdau tik prieš kokius metus.

(Taip turėtų atrodyt šitas paveiksliukas)

Vat, kokiom svajonėm gyvenau tuo laikotarpiu.

Jei kas nežinot, tai Streets’ai buvo tuo laikotarpiu nerealiausi rolikai ever. Kai pagaliau įsigyjau, kieme buvau Dievas :D

Ir dar vat radau kažkokioj knygoj išsaugotų medžio lapų. Įtariu, kad jiem jau daugiau nei 10 metų.

—

O dar po dešimties metų, galėsiu taip pat žiūrėt į dabartinius blogo įrašus :)