Entries from Lapkritis 2005 ↓

Artėjančių švenčių proga pasikeičiau wordpress’o odą (jei dar nepastebėjot). Jokios kalėdinės neradau, tai teko prie raudonos odos pridėt kalėdinį paveiksliuką, gavos lyg ir pusė velnio :>
Jei nepažįstat, tai tie veikėjai viršuj yra iš multiko “Futurama”.

Mielas dienorašti, štai ir atėjo laikas ištraukti siūlą iš mano žaizdos. Nors žaizda mažytė, siūliukas tik vienas, bet kažkodėl labai bijau, kad skaudės. Juolab, kad traukti pasisiūlė mano mama, kuri šiaip jau dantis taiso, o kada paskutinį kartą siūlą traulė, neatsimena :’(
Ką gi, einu ….

… ir gįžau! Pasirodo, kad nelabai ir teskaudėjo!
Nors ten nieko baisaus, bet mane tokie vaizdai gąsdina, tai čia jų nedėsiu, o tik linką duosiu su prieš ir po vaizdais. Jie yra čia. Pirmos dvi fotkės – prieš, visos kitos – operacija.
Na šiaip, žaizda tai nieko tokio, visa esmė toj sausgyslėj, dėl kurios nykštys praktiškai išėjęs iš rikiuotės. Reiks dabar jį treniruot :>

Dalyvavau psichologijos eksperimente, vardan lengvesnės įskaitos. Reikėjo įsiminti per kelioliką sekundžių randominį veidą, atlikti kažkokius testus, kad jį užmirščiau ir galiausiai padaryti fotorobotą.
Na, kaip ir reikėjo tikėtis, nesigavo nieko panašaus :>

Vakar pirmą kartą buvau čiuožinėti. Buvo visai jėga, jei ne vienas smulkus incidentas.

O atsitiko viskas taip per vieną mulkį, kuris griūdamas užsikabino ant manęs ir parvertė. Krisdamas tvojaus į jo pačiūžą. Galvoju fak, dabar nugarą skaudės, pažiūriu į ranką – ji raudona visa, wtf? Pritaškiau kraujų visur, sakė, kad gilokai įpjovė, reiks siūt.
Medikai visi, aišku, daugiau popierių pildė, nei man ranką tvarkė. Kur gyvenu ir kiek man metų sakiau gal tris kartus. Pasirašiau visokių popierių ir tada daktaras pasikrapštęs po žaizdą, ją susiuvo. Sakė “sausgyslė įpjauta, bet jos dar daug liko, tai nieko tokio”.

Nu čia, aišku, pozavau – neskaudėjo tiek :)
Visos fotkės čia.

Nežinau, ar anksčiau šiemet jau snigo, bet šiandien aš pirmą kartą šiemet jį mačiau. Su tuo ir sveikinu visus :)

Anksčiau žadėjau sukonstruot ką nors rimtesnio, nei šviečiantį LED’ą. Taigi, šiandien visą dieną konstravau įmantresnį įrenginį – taimerį, skaičiuojantį nuo 0 iki 9. Pamaniau, gal kam bus įdomu, tai sudėjau visą konstravimo procesą, su schemom, nuotraukom, programom ir t.t. čia.
Dabar, matyt, reiks konstruot ką nors dar rimtesnio.

Kas bent kartais pažiūri Be Tabu, turbūt žino tokį veikėją – kunigaikštį Vilgaudą.

Vakar vienoj kavinėj centre bežiūrint kašį, įėjo jis. Paklausė, ar gali pažiūrėti krepšinį. Nesulaukęs atsakymo, garsiai padarė išvadą, kad jis čia nepageidaujamas. Prieš išeidamas mums pasiūlė įsitikinti, kad kunigaikščio ranka stipri. Taigi teko jam net ranką paspausti !!

Čia buvo vakar, o šiandien Vilniuj kažkas ne taip su eismu buvo. Važiuojant į univierą pro autobuso langą pamačiau apvirtusią fūrą ir pagalvojau “wtf”. O grįžtant kažko tais labai lėtai judėjo kairė juosta, važiuojant link akropolio. Pasirodo ten prieš pat šviesoforą stovėjo mašina su dviem blondinėm ir įjungtu avariniu.

Nu ir dar nugirdau gerą frazę per kioskelį, kai klausinėjo vaikus daržely:
- Kas yra sovietų sąjunga ?
- Tai kai seneliams ir močiutėms buvo gerai.

Ir dar sakė maždaug:
Leniną prikalė prie kryžiaus ir jis dabar yra Dievas. Ir jis visada bus mūsų Dievas.

Ir panašiai pasakė netgi du.