Kol dar turiu kelias valandas nusprendžiau parašyt paskutinį postą, šių metų reziume. Šie metai turbūt man buvo patys įdomiausi, pilniausi įvykių ir šiaip turbūt geriausi. Visų pirma, metai prasidėjo nuo laimėtų miesto olimpiadų, didis įvykis man :). Vasarį pradėjau pildyti šitą blogą – na ne esminis įvykis, bet vertas paminėjimo. Vėliau sekė egzaminai, na daugeliui sunkūs ir pilni isterijų, bei bemiegių naktų, man eiliai patikrinimai. Baigiu mokyklą, atsisveikinti tenka su visais mokytojais ir klasiokais. Įstoju, pusė vasaros įsikūrinėjimai naujuose namuose ir galiausiai persikraustau. Naujas etapas :). Nuo rugsėjo viskas nauja, bet vistiek gerai. Daug nutiko šiais metais. Ir be viso šito mokyklos baigimimo metai buvo neeiliniai. Dabar belieka tikėtis, kad ateinantys metai būtų tokie patys, arba dar geresni. Jau pirmom savaitėm prasideda sesijos džiaugsmai, pažiūrėsim, kas ko vertas.
Na, dabar belieka palinkėt visiem laimingai atšvęst ir gražiai sutikt naujuosius. Beja, prisiminkit, kad 2005 – Fizikos metai!
Iki! :)
Entries from Gruodis 2004 ↓
Paskutinis postas 2004, a.k.a. Happy 2005
Gruodis 31st, 2004 — gyvenimas
Programavimas univiere :)
Gruodis 7th, 2004 — Kompiuterija
Tai yra labai smagus dalykas, bent jau man – pažvengt yra iš ko. Esmė ta, kad artėja sesija ir IRC #C kanale nėra dienos be kokio fux`o su durnu klausimu. Pagal statistiką, daugelis jų yra mif`o auklėtiniai, nežinau, kodėl čia taip. Ir kas įdomu, užsuko pažįstamų iš fizikos fakulteto, tik kitos grupės, kur yra programavimas. Man bus kitą semestrą – vuoj kaip nenoriu. Ypač po šito fiziko pasakojimų. Na pasakė man užduotį, kurią reikia padaryti: iš simbolių eiltės išrinkti didžiausią skaičių ir surasti jo nevienodų skaitmenų kiekį. Tuo pačiu davė grupiokės parašytą programą, su kuria ji praėjo(!). Štai tas šedevras. Čia nenoriu varyt ant kolegų fizikų (netgi fizikĖS šiuo atveju!), čia gi dėstytojai kalti :) Žinoma, pirmakursė mergina pirmam semestre šedevro ir neparašys, o aš nežinau, kaip juos ten moko, bet tendencijas panagrinėti galima.
ch =(char) malloc (10000*sizeof(char));
Visų pirma, šita eilutė iššvaisto 9999 baitus atminties :) Bet vat man įdomu, ar čia dėstytojas liepia tokio dydžio buferius rinktis? Imho 100 pilnai užtenka. Ypač turint galvoje, kad po to seka else šaka, su exit`u, jei allocatinimas nepavyko.
static int i=0;
static char mas[100];
Čia tikrai įdomu – ar jie žino, ką reiškia static ? Apskritai, šiuo atveju jų nereikėjo, tai sunku suprast.
clrscr();
Kiek kartų galima kartoti – tokio dalyko, kaip clrscr, spalvos ir kiti marazmai standartinis C N_E_T_U_R_I !!!
Stilius – baisus, suprantama, geriau ir nesitikėjau. Optimizavimas irgi lygių neturi. Parašiau ir aš šitą užduotį, kodas čia.
Bet čia yra neesmė ir dar palyginti normalu. Visa esmė yra dėstytojo metoduose. Pasirodo jie verčiami(!) naudoti Borland`o C++ kompiliatorių. Taip, paprastą, ne Builder`į :) Norint atsiskaityti programą, neva reikia įjungti tą daiktą ir ten sukompiliuoti programą, bla bla. Daugelis turbūt žino mano nuomonę apie Borland`o produktus – ŠŪDAS. Ypač šitas nemokamas antikvaras – vargu ar jis padoriai C standartą palaiko, jau nekalbant apie modernų C++.
Ypač prajuokino dar kitas pasakojimas, čia mif`e, kad dėstytojas REIKALAUJA output`ą konsolėje paspalvinti! Čia jau viršūnė. Kitas šokiravęs dalykas – mokymuisi pateikta medžiaga. Pasirodo jiem davė skaityti gerb. Blonskio knygas. Vėlgi – ŠŪDAS. Tas knygas skaitant tik susijauks supratimas, jei išvis toks bus. Borland + Blonskis = pure EVIL! Kas graudu, kad dauguma univierų naudoja tokią kombinaciją.
Kitą semestrą visas šitas marazmas turbūt laukia ir manęs. Gaila :(. Net neįsivaizduoju, kaip man anksčiau buvo mintis studijuoti informatiką. Fizika valdo :)